Tėtis Kiškis malkas renka,
Pirtį kurs laukymėj.
Net vanduo upely senka –
Stebis jų kaimynai.
Daug vandens kiškučiai nešė,
Kibirėliais sėmė,
Kiškis į pirtelę vežė,
O Kiškienė pėrė.
Voveraitė strikinėjo
Ant šakų berželių,
Ji labai nusistebėjo –
Retos šakos žalios.
Kas išskynė, išgenėjo?
Tai šeimyna kiškių!
Vantų pirčiai jiems reikėjo
Kailiams pert ant viškų.