***

Skelia kibirkštys, židinio,
nepasilieka net ašaros,
sąšlavos iš nakties, atrastos,
priglaudė, prispaudė, netikėjau,
sako, vėjas labai suaktyvėjęs,
pučia kur nori.
Nuo apkvaitimo išgelbės tik katė
rėkė per naktį, nors ne visą
Aš tavęs, katine, nepamiršau,
pelės tau ne meniu,
pasiilgai manęs.
Žemės aksomas rudeninis
nusileido į namus,
krėslas supasi,
jau išėjai,
      kad ateitum.