po koridoriaus lentomis vakardiena
kabinasi nagais pro grindų plyšius
lyg pupa pro lubas į palėpę
o sakė senelis augink ne pupą
save augink pasakė ir numirė
susiradau pupas palėpėj
subrendusios kaip kumelės
žvengia į veidą
žengiau žingsnį ir įkritau
pro skylę lubose
į pupos vazoną
seka man pupa pasaką seka
o aš vis sienomis sienomis
į palėpę


solo___












