Tamsi balta...

Paleidžiu šią savo svajonę,
Lai skrenda su laime kartu...
Nuleidžiu rankas... pasiduodu,
Su sielą paskendusią baisioje audroje..

Nebesu aš verta šios karūnos,
Kuri leido įkvėpti giliau...
Tik paskendusio vienišo  lapo rudens,
Mano rankos vertos bėra...

Aš prakeiksiu šią prigimtį savo,
Užrakinsiu ir išmesiu raktus...
Teptuku nužudysiu svajonę,
Kuri ligi šiol dar buvo tikra...