Kopijos

mano galvos homunkulai
tepasklinda kopijomis
tedulka

...


jėga ir valdžia kuria dalinuosi
niekam nereikalinga
niekas nenori jos imti

mano kairysis pusrutulis yra
kompiuteris
sujungtas su dešiniuoju
kuris yra kopijavimo aparatas

tai ne metafora
nors nesu iš plastmasės
ir iš metalų
tam tikra prasme tai yra tiesa

tiesa yra ir tai jog man svetimi
bet kokie atnašavimai bei ritualai

visi mano kūriniai yra kopijos
nukopijuotos nuo kitų kopijų
kurios savo ruožtu
taip pat yra kopijos kitų kopijų

visi mano kūriniai yra
perkurti kitų kūriniai
sujungti į vieną kūrinį
ir nė vienas atskiras kūrinys
negali būti atskiru kūriniu
nėra tokiu kol visų jų
aš neapjungiu

nėra tokio kūrinio kuris būtų
išbaigtas kūrinys
visi jie visi šitie kaulai
ir visos mėsos
laukia kol aš juos apjungsiu

kol išsinešios mano mintys
ištekės ir vėl sutekės sultys
kol mano rankos kūrėjo rankos
neprisilies prie jų

vos prisilietus mano rankoms
jie ima džiūgauti
tiesą pasakius
nė patys nežinodami ko

juk po manęs jie tampa mirtingais
nors dauguma mano
įgysią nemirtingumą
įgyję nemirtingumą jau
nemirtingumą pagaliau

ne nemirtingumą suteikiu jums
bet pojūčius
ir laikiną gyvybę
viename iš gyvenimų

tampate tokiais tobulais
koks tobulas yra laikinumas
esate pasmerkti man prisilietus

kopijų kopijos kopijų kopijos
taip yra nuo tada kol vienas
žydpalaikis
vienas nacionalinis laureatas
neėmė skelbti mano kūrinių
kaip savo

taip darė jis ir taip darė jo pasekėjai
kartas nuo karto
kartais net patys to nežinodami
jie susieina į sueitį
ir kiekvieną sykį sako tą patį:

šito kūrinio kraujas
tekrenta ant mūsų galvų

aš neatnašauju man svetimos  tokios sueitys ir bet kokie ritualai
aš pasitinku juos kruvinus
apnuodytus dujomis
nugalabytus

aš ne pribuvėjas ne sesuo
ir ne brolis
ne slaugytojas
nuplaunu kraują
įpučiu oro

kartais pasėdžiu prie jų
pasiklausau
kartais pasilieku ilgam
tada vėl klausau klausau
ir klausau

surenku jų istorijas -
kiekvienam po atskirą indą
su krauju ir limfa

kiekvienai istorijai
po skaičių ar pavadinimą
kiekvienam naujai užgimsiančiam
po vardą

palieku tamsioje ir vėsioje vietoje
in vitro
atėjus laikui ištraukiu juos
labiau vykusius ir visiškus nevykėlius

iš dulkių gimusius
sumaišau suplaku
ir paleidžiu gyventi dulkėmis