Pusto

Albumą seną vėjas verčia
Apžiūri nuotraukas jame
Nelyg didžiulę juodą erčią
Nemirtingumo laukime

Kaip rūbą gedulo suglamžai
Tamsias dienas šviesias naktis
Akimirksnis – praėję amžiai
Jau iš akių neišskaitys

Nei to kas mums galėjo būti
Nei praeities nei ateities
Tiktai į lūpas į kamputį
Tamsa tau bučinį įdės

Ir mėnesiena pasirodžius
Ofelija pasivaidens
Ir vasara teliks tik žodžiuos
Per greit artėjančio rudens

Lietus čia pat – jau kaulus gelia
Bet girdis naktyje guviai
Kur plaka širdį kaip dalgelę
Danguj nušvitę šienpjoviai

Girdėt – dalgius už lango pusto
ir daros šalta kaip grabe
a na moyey dushe tak pusto
tak pusto... grustno bez tebya