Visas neilgas gyvenimas

akimirka  kuriai pasibaigus
numirštama

...

užsidarai savo bunkery
apsimeti sau svetimu
ir skaitai raštus apie žuvėdus
apie ungurius apie žvejus apie žuvėdras

apie vikingus atplaukusius
puldinėti apuolę duoklę sidabru
ir kritusius herojus

apie kuršių laivus
eldijas prūsų nužudytus misionierius
okupantus kryžiuočius
ir kokie nevykėliai dabar karaliauja
žemėje prūsijos

apie jų kalbą tarmes lietuvių
irgi vokiečių apie likimą varnų
ir gentainių pražuvusių
apie hitlerio kalbą ir ūsus
karalienės tiltą į mūsų pusę

tai va įsitėmyk grafomane tujen - dešimt metų
pliaupdamas tik vandenį
ėsdamas tiktai duoną be druskos!

va tada jei dar neinukvailėjęs išliksi
let ne let gyvas būdamas
savo katinui į akis galėsi pažvelgti
be gėdos

galėsi pasišaukti kiek pasenusią
apsiraukšlėjusią bedantę  mūzą
mačiusią dar vaterlo mūšį

aprašinėt kaip alkanas
kormoranas pakrantėje pagavęs
į lizdą parsineša žuvį

bangolaužius uostą ir molą
kiro klyksmą atsklidusį nuo jūros
ir jos vandenį sūrų

o dabar daryk kaip sakau:

marš į bunkerį pas knygas
berašti tujen!