grano duro

.

.

.,,,:::






šito man visai nesinori aprašinėti
prisiminti studijų laikus nepelninga
bet gal verta aš būsiu pirmuoju asmeniu
o jei nori būk tu tada aš būsiu antruoju

pirmasis mūsų pasimatymas buvo tarp ūsuočių
tu juos traiškei pirštu o aš rankomis plojau

smagu buvo betgi visų vis tiek neužmuši
užsiėmimas specifiškas
bet nepacifistiškas kaip medžioklė
o ir ką priplojus daryti iki alkis
prispirdavo mus
mes nežinojom

kai nebūdavo ką sriuboje virti mesdavom į puodą
kepdavom riebaluose šauniai
čirškinom
kol nuo nepriteklių vieną dieną mums abiems
protas nesuminkštėjo

pats mačiau kaip pro atsivėrusį momenėlį
lyg koks rekonierius pirmasis tarakonas įėjo
ir pasikvietė savo draugus nuo smaragdinės sienos

draugai nenorėjo vienas kito palikti
kelios armados jų prigužėjo vieni kopėčiomis lipo
kiti nuo lubų krito bet vis tiek visi nesutilpo

būdamas jau ir taip silpno proto filologas
prisigraibiau duonos trupinių duoninėj
ir taip juos viliojau barstydamas
nuo tavo viršugalvio sau į burną

kokie ten trupiniai buvo - kas antras raguotas
kas antras judantis dantimis taip juos maigiau
kad akyse žibintai nušvito lyg rytinė pašvaistė

saulė leisdamasi ir tekėdama
virš didžiulių arbūzų liepsnoja
jeigu jos nematyt reikia ją išvaduoti
juodos avys baltame lauke išganymą randa
kol baigęs darbą skerdikas peilius
kitam sykiui į odinį diržą galanda

mes du nesusituokę teisingumo
ir sveikos gyvensenos ruoniai
plevenantys nesumeluotoje tikrovėje
taupome bilietams vaikštome pėsti
plečiamės dėl judėjimo stokos ir
todėl kad esame puolę

dėl kaloringo maisto ir gerai
papasakotų
ligos istorijų kurias kelia žolė
kol gulime ant jos nupuolę

mes abu esame iš to paties molio iš grano duro makaronų
tai yra iš kietųjų kviečių iš vandens
ir iš tarakonų