Ploni lietaus pirštai

ploni lietaus pirštai
triukšmingai groja 
žalių lapų klavišais
skambina  langų skardomis
sudūžta ant juodo asfalto
išsisklaido balutėse purslais
lis dar  ilgai

spalvų muzika
vaivorykščių švytėjime
mano siela  vynuogių kekė
kurią išspaudžia laikas
tas vidus kvapnus
ežero vanduo pušyne
aplinkui  vaistažolės

vėjo fleitos
medžių viršūnėse
raibuliuojantis mėlis
kuris pajuosta  nuo
tamsių debesų

vėl žaibo blyksnis
mano siela ant tavo delno
panersiu
kartu su savo undine
iš meldų
kažkur netoliese
titnago kasyklos