jis sėdi pasirėmęs lyg rodeno mąstytojas, susuka pirštu sraigę, užmigdo savo ausies kriauklėje, tada ištiesina nugarą ir labal labai garsiai sukleketuoja
sraigė miega
jis atsistoja ant vienos kojos, nukabina nuo dešinės sienos kardą, pasiekia kaire anubio kaukę ir vėl labai labai garsiai sukleketuoja
sraigė iškiša ragučius iš jo ausies kriauklės
gandrų anei sraigių rinkėjų nėra, ant kardo liežuvio blyksteli stačios anubio ausys
sraigė išlenda iš kriauklės, peršliaužia viršugalviu į kitą ausį, palikdama užrašą rodenui: čia mano namai
netriukšmauk