Mano broli

Eina dienos birželio taku
Vasarošiltės, dieviškai ilgos,
Aš jų viltis į saują renku
Ir veriu ant siūruojančios smilgos.

Tėvo dalgę jau kitas pustys
Ten už svirno, kur laukia rytojus,
Nepajausi — ateis lapkritys,
O atrodys, ėjai nesustojęs.

Bet suklupsi ir vakaras ges,
Įsižiebs tik slaptinga spingsulė
Ir į atlapą segs vėl sages
Ten, kur atkirčiu vieškeliai gulė.

Ten, kur vyšnios prisirpę vos vos
Ir akmuo samanotas prie kelio,
Tau šiaudų skrybėlė ant galvos,
Man sugildytą širdį vėl gelia.

Mano broli, sapnuoju tave
Mintys skalsios, kaip buvo ne sykį,
Sklaidos sutemos ryto sapne
Vėl prašau, su sapnais neišnyki.