Kūrinys publikuotas dirbtuvėse >>
Leonardo DiCarpio parūgusiu veidu stovėjo laivo denyje... Kas tas kitas žmogus šalia niekam ir neaišku, nebent tiems, kurie žiūrėjo tą filmą. Mūsų veikėjas jo nežiūrėjo, bet DiCaprio pažino ir panoro prieiti arčiau. Gal paprašyti autografo.
Persigalvojo.
Taip niekas nedaro. Negali tiesiog prieiti prie DiCaprio vidury filmo ir paprašyti pasirašyti ant popieriuko. Juk yra filmavimo komanda, personalas. Veikėjas apsidairė. Laive buvo tuščia.
DiCaprio vis dar stovėjo, o tas kitas žmogus kažko klausė. Vaizdas nesikeitė.
Iš pradžių veikėjas pamanė, kad yra laive. Vėliau – kad filmavimo aikštelėje. O dabar, kad užstrigo meme. Jautėsi kaip Travolta iš gifo, kurį kaišioja į įvairias aplinkas, o jis tik skėsčioja rankomis, nesuprasdamas, kas vyksta.
Travolta jis ar ne, stovėti šalia susiraukusio DiCaprio nebuvo lengva. Nuo vaikystės mūsų veikėjas dievino mėlynakį blondiną. Ne, nematė visų jo filmų. Net to, kur apžėlęs DiCaprio, aplipęs sniegu kovojo su meška, dėl ko gavo oskarą, nežiūrėjo. Visi gi suprato, kad ne už tą vaidmenį jis gavo oskarą, o už visumą. Jam tiesiog priklausė ta statulėlė, nes taip reikalavo elementarus padorumas.
Veikėjas žengė žingsnį. Vaizdas nesikeitė. Ką jis jam pasakys? „Chelou, ai lov ju“ ir pakiš popiergalį autografui? Nesižemins taip.
Pasimuistė ir patempė marškinėlių apykaklę. Sukaito.
Sukišo popieriuką į kišenę.
Įsižiūrėjo į DiCaprio veidą – vis dar susiraukęs. Puiki vaidyba. Veikėjas irgi susiraukė. Jausmas nepatiko. Pažiūrėjo į žmogų, o anas pažiūrėjo į jį. Nustebo. Juk čia memas – žmogus negali žiūrėti niekur kitur, tik į DiCaprio. Tokia yra sustabdyto kadro antropomorfizacija internete.
Žmogus muistėsi, tai klausė DiCaprio, tai žvilgčiojo į mūsų veikėją. Situacija atrodė ganėtinai natūraliai.
– Ei, vyruti, gali biškiuka mane pakeisti? – žmogus palietė kepurę ir linktelėjo, kad veikėjas prieitų arčiau. – Man tik trumpam reikia atsitraukti, – viltingai žvilgčiojo.
Veikėjas priėjo, žmogus nusiėmė kepurę ir uždėjo jam ant galvos.
– Stokis čia ir ko nors paklausk DiCaprio – jis ne visada atsako.
– Ne visada? – nustebo ir atsistojo į žmogaus vietą.
– Priklauso nuo klausimo ar replikos. Na, kaip kam pasirodys juokingiau.
– Ai, nu jo, – susinepatogino veikėjas. Aišku, kad jis žino kaip veikia memai. – O tu kur?
Žmogus jau buvo beeinąs.
– Ten, – parodė į horizontą, – Rodakinos nektarinai – po eurą. Atnešiu ir tau porą.
Žmogus mirktelėjo ir ištirpo ore.
Mūsų veikėjas pasimuistė. Pažiūrėjo į DiCaprio.
– Girdėjai? Ten Rodakinos nektarinai – po eurą.
DiCaprio nieko neatsakė. Tik žiūrėjo į horizontą parūgusiu veidu. Atrodė, kad jam jūros liga.