lets go

nesijaudink tai ne manifesta

tarkime kad grafomanijos korifėjai
mane įkvepia
ir įkvepia ne bet kam o geriems darbams

kartais į dailės galeriją einama ne todėl
kad norima pažvelgti į grožį ne todėl
kad tikimasisi išvysti ką nors konceptualaus
bet todėl kad paveikslai nutapyti šūdais

kažin kaip į tokią tapybą reaguojama
karantino metu

pažįstu vieną atlėpausį vardu alvydas
jis buvo itin liesas persirgo ypatingai
sunkios formos šigelioze ir savyje
augino kirminą - tas kirminas suėsdavo
tiek pat kiek ir jis pats

jie netgi lenktyniaudavo kuris sukirs
daugiau bet vieną dieną tos lenktynės
baigėsi šigeliozė nebuvo to priežastis
priežastimi buvo įtrūkusi kirkšnis -
štai tada žmonės baltais chalatais
ir atrado kirminą - ką darysime
paklausė jie - auginsimie? paliksimie
ar likviduosim?

kirminas buvo pašalintas lygiai tokiomis
priemonėmis kokiomis aš dehelmintizavau
savo katiną - pigiai ir gana greitai

atlėpausiui kirminas buvo jo antrasis aš
jo alter ego gali būti kad savotiškos
šizofrenijos forma

suskaidytos ir iki helminto dehumanizuotos
asmenybės sugrąžinimas į vieną
savotiškai paveiks visą tolesnį atlėpausio
gyvenimą - jis daugiau nieko nebestebins
savo rajumu nebesislėps po tapetais
savo liesame šešėlyje keliaudamas
iki šaldytuvo naktį

mano žinojimo ribose helmintas tapo
žmogum
ir nors ne homo sapiens tai bent
hominidu

aš pasiruošęs rašyti arba tapyti
defekalizuotu rašalu ir tokiais pat
dažais vardan tos Lietuvos

vardan helminto perėjusio į kitą
žaidimo lygį vardan evoliucijos ir
pažangos dėl parazitų tapusių
hominidais

tarkime kad grafomanija mane
įkvepia
tuomet imsiu ką moku daryti labai
gerai

jų pačių tai yra grafomanų
išgrynintomis išskyromis
vaizduokime tuos pačius pasaulius
kuriuose jie patiria viską

meilę ir neapykantą tiesos akimirkas
bei apgaulę
tamsiausias dienas ar nušvitimą

lets go