Išvirkščias pasaulis

Įmintos pėdos, klegesys vaikų,
Slapčia kartoju šokį mėnesienos,
Besielė valtimi dangaus plaukiu,
Kur pasilieka vasaros tik vienos.

Tu plauk, su skęstančiais, greičiau tu plauk,
Kartoji man kimiai kiekvieną rytą,
Užlopyk dugną valties ir palauk,
Dangus į delnus atvirus sukrito.

Pasaulis išvirkščias dienų būty,
Kiekvienas žvilgsnis paslėptas nuo vėjo,
Švelniais piršteliais vakarą lieti,
Kai taip skausmingai, taip giliai sopėjo.

Vėl plauks ne valtys, plauks gelsvi rugiai,
Tu nuraškysi žvaigždę tarsi dieną,
Išbals rugpjūčiai lyg margi drugiai,
Pakibs virš tymo lauko mėnesiena.