Kadrais

Buvo dienos ir gražios ir baisios
Bet vis viena žinojau seniai
Kad kaladėje kortos greit baigsis
Kad išseks ir akių šuliniai

Kur šmėžavo balandžiai altoriuos
Švęstą vandenį lakė šuva
Ir mėnulis iš ilgesio korės
Ir švytėjo numėlus galva

Kėlėm taurę už grožį ir gėrį
Bet atrodo praleidau kažką
Į akis vėl dangus susigėrė
Ant blakstienų bolavo druska

Vieną vakarą kai atsidusęs
Šio pasaulio pačiam vidury
Virš galvos dar girdėjau kaip musės
Lėkė metų laikai keturi

Tiek pilnatvės brandos ir augimo
Buvo žemėj ir šitiek kančios
Ir gegutė giedojus užkimo
Kas gi mūsų metus suskaičiuos

Kas gi vasaros naktį kaip duoną
Dar atrieks gero saiko peiliu
Kas žariją kaip akys raudoną
Užgesins tuo pačiu mėnuliu

Ten kur lekia ir viltys ir klaidos
Kaip kine – juk išties – kaip kine
Kažkas naują juostelę paleido
Ir kaip kadrą iškirpo mane