per sekundę pasiekt maratono finalą ir čia pat atsitrenkt lyg į popieriaus sieną it absurdo kine košti grogą iš kraujo rodos viską gali jei pačiuptum už galo siūlą savo minčių bet jau sùvoki viếna – pakartoti turi visą eigą iš naujo
štai pabunda garsai gal tai uodo zyzimas kai ryte pabandai įsižnybt ar sapnuoji vien tik ugnį matai dievo šyvos batutoj jis uždegęs namus šoka bugi ir ima griauti įpročius mūs o sudegintas rojus ištestuoja ugny ar likau o gal tu tai
sugebėsi ištvert nors derva nepaliauja iš dangaus ir akių dengti atmintį mūsų dar bandai užgesint lyg liepsnojantis mimas kibirkščiuojančią naštą o perlaužtas saujoj trupa uodo gylys nuo to karščio uždusim mes iš rojaus uodai išmesti už zyzimą
Manau, kad neteisingas pateiktas sekstinos pavyzdys. Sekstina - (pranc. sextine < lot. sextus - šeštas) - lit. šešių eilučių strofa; eilutė sudaryta iš 9 ar 11 skiemenų; rimuojama ab ab cc,
Viso neradau, tik dalį:
Amžiną atilsį!.. Kiek tų kapų čia!.. Žemės gi – žingsnių gal šimtas, gal antras Viskas ramu čia… Net vėjas vos pučia… Priešai, bičiuliai – visi čia pakantrūs… Gimsta žmogus – tuoj ir kapinės plečias… Metai, diena gal – ir tu čia ne svečias
šokantis šyva man patinka, kiek pamenu jis gali tapti bjaurus ir viską sunaikinti, kad po to viskas vėl gimtų iš naujo. o pabaiga tai , kaip sakoma, pritvojanti- lux
reiks kada pabandyt sekstimą (sestimą)...labai mažai kas ja rašo; gal kas prisijungtų pabandyt, tai eilėraščio, lyg sunkiai sprendžiamo kryžiažodžio, forma: 6 strofos po 6 eilutes plius trielis pirmos strofos paskutiniai žodžiai turi tapti visų kitų šešiaeilių eilučių paskutiniais žodžiais, trielyje turi būti visi šeši pasikartojantys žodžiai turbūt sunku suprast be pvz deja radau tik vieną ir nežinau ar jis puikus pvz, bet vis šis tas:
Į juodumą nusidriekia takelis. Mėnuo lapuosna drebančiuos šmėžuoja. Sužeisti šešėliai tyliai mirga, auga, Ir aidi juokas miško labirinte. Nevalia paklysti, nors trikdo smalsumas, Ir ramūs žingsniai vis greitėja
Blaškydami laumių miegą. Greitėja Širdies dūžiai. Kelmą aplenkia takelis, Skęstąs papartynų audroje. Smalsumas Veda girios gilumon, kur šmėžuoja Mėnuo ir žvaigždės medžių labirinte. Sidabriniam kirtime žemi paparčiai auga,
Keroja, veši, nyksta ir iš naujo auga Akyse. Keistas judėjimas tarytum greitėja, Pažadintos laumės klaidina labirinte Be sienų. Iš jo nebeveda takelis, Pasiklydęs ar nutrintas. O mėnuo šmėžuoja Gyvsidabriu, kurį renka smalsumas.
Paslaptingoj erdvėj lieka žvilgsnis ir smalsumas, Naršantis paparčių žiedus, kurie auga, Kur pakliūva. Sukibusi migla šmėžuoja Mėtydama pėdas. Žolę apsemia vanduo, ir greitėja Laumių raudos ritmas. Grįžta pasimetęs takelis, Išsitiesia, pasirąžo ir nutįsta labirinte.
Pasiklydau tavo nubraižytam labirinte. Manęs nesaugo sienos ir bemirštantis smalsumas. O papartynuose žaidžiantis takelis Suspįsta balsva šviesa. Formos auga, Bręsta ir ryškėja, akimirksniu greitėja Paparčių ošimas, o prieš akis šmėžuoja
Žiedas, kurio tu neleidi nuskinti. Priešais šmėžuoja Tavo šypsena. Užgieda gaidys. Labirinte Nieko nelieka. Plastinis jo irimas greitėja. Stebuklai pranyksta kaip smalsumas, Nebevedantis pražūtin. Nežinau, kur auga Liūdesys, ar veda iš jo takelis,
Kurio gale tavo lūpos šmėžuoja. Siauras takelis Yra miražas, jo judesys greitėja, bet ne auga. Mano minčių labirinte blaškaisi Tu ir išblukęs smalsumas.
(Kristina Tamulevičiūtė, Nr.24 (1186) 2014-07-04 - Šiaurės Atėnai)
P.S.paskutinis strofos žodis sutampa su kitos strofos pirmos eilutės paskutiniu žodžiu; dar nesupratau, kokia tvarka tie kiti paskutiniai žodžiai turi būt išdėstomi... P.S.-2 kam neįdomu, nesikeikite
aš kaip skaitytojas ne viską supratau, ar jūs uodus vaikot šokinėdama batutuose dievo šyvo, atsimenu vienutėje staiga pašoku uždegu šviesą ir traiškau zyzalus, naktį 90 po filmo po visko su gėlėmis iš nenusisekusios meilės, rytas paženklintas kruvinais ant sienų o už durų ant manęs sako negražius žodžius kad bulves apmyžau, o nėr ko dėti bendroj erdvėj, nu nepataikėm, užtat jūsų čiūdikis man neduoda užmigt, draugas benderis šeimyninis.
turinio nesikomentuosiu, tik tiek, kad uodai irgi Dievo padarai; čia mano reveransas formai, išlaikant vienodą ritmą kiekvienoje 13-kos skiemenų eilutėje: ti-ti-TA ti-ti-TA ti-ti-TA-ti ti-TA-ti (tik viena trečia nuo galo eilutė trup. kitokia, ritmui skeliant pusiau vieną žodį: ,naš-tą') ir antras reveransas - rimui: abcabc, kai šešių eilučių strofoje rimuojasi 1 su 4, 2 su 5 ir 3 su 6. jei būtų eksperimentų skiltis, talpinčiau ten, į šd. mest ranka nekilo