giljotinavo ne mane šįsyk
atodūsių našta kai brėško rytas
ir Dievo žodis pamirštas skreite
tarsi kaikenas kruvinas ir plaunamas lietaus
pasklidusio rausvais rausvais purslais
vėl lyg banga sudūžtanti krante
į mano kojas ir į vakarinį dangų plakas
ir plaukioja už įlankos manojo Guobyno
putoja virsta nerimo lietum
kaltėm neišsakytom šviesmečiais tarsi kadais
pasaulio sutvėrimo amplitudėj
sukutis vaiko rankose sušyla
vėl mano gyslom prateka šviesa
ir palaidas užburtas įkvėpimas
sakau eime lig vasaros
lig paskirų džiaugsmų
ir lig dangaus
šis eilėraštis jau buvo publikuotas, dabar pakeistas ir papildytas


Atėja















