Beržai

beržai
gražesnio medžio nesurasi
jų kvapas pasiklydo
tavo plaukuose
kai prie  kamieno balto
aš tave prispaudęs
laukinį  lūpų medų
ragavau neklausęs
lyg plėšikas
vogdamas tave

ir netikėjau
kad rankomis
apsivyniosi
lyg povo plunksnom
švelnumas krito tarsi
karštas pūkas 
šilko skarele

nutilo
ir dabar
kažkur vilioja
groja

dar blaškosi kažkas
kiekvieno  rudenio voratinklių rūke