Etiudas

Jeigu Jums toptelėjo į galvą mintis,
apmastėte ją
ir pasiryžote tai padaryti, būtent –
parašyti eilėraštį, nors niekada anksčiau to nedarėte
(tai turbūt netiesa),
patarsiu kai ką, galite dėmesio nekreipti,
nestipriai pakenks, jei apsvarstysite, taigi:
gal pagrindinė kliūtis – nežinote apie ką  kurti?,
tai normalu, beveik niekas nežino, todėl atsipalaiduokite
ir apsidairykite – nesuskaičiuojami dalykai..,
arba užsimerkite – jų dar daugiau, neišmatuojamai..,
kiekvienas laukia Jūsų prisilietimo.
Pasirinkite pirmąjį arba kurį nors kitą.
Atskirkite mintyse nuo aplinkos,
kitaip sakant, išgryninkite iki kompozicijos ašies statuso
ir netrukus bus galima pradėti, tik
prieš tai reikia išvalyti savo vidinius registrus,
pašildyti melancholijos kvapiuosius aliejus,
sureguliuoti prieblandą ir, galbūt, pasirūpinti vyno.
Pageidautina rasti erdvę, palankią susikaupimui,
patogią rimties valandų tekai, draugišką prieblandoms.
Tad turite ašį. Parinkite keletą visiškai atsitiktinių dalykų,
pageidautina prigimtimi svetimų,
genetiškai priešingų, nesuderinamų, disonansiškų
ir įdėkite į paveikslą kaip naująją aplinką,
tada įjunkite jiems muziką – tegul šoka visi kartu,
tegul varžosi, tegul stengiasi Jums patikti
briaunomis, ašmenimis, tūriais, lėtumu,
amžiais, trūkumais ir pranašumais, ir gėdom,
o Jūs tartum stebite nuobodžiaudamas,
kai iš tikro – laukiate dar didesnių pastangų,
gal net šukių, gal aido tolti ir tilti
pradėjusio, gal artėjančio griausmo
ir plyštančios žemės. Toliau viskas vyks lyg ir
savaime. Užrašykite. Surinkite
mokesčius. Jei kuris nors iš dalyvių priešinsis –
ištremkite be teisės grįžti atgal.
Tada skelbkite poilsio dieną
ir neužmikite ligi paryčių.