Its tikrųjų tai niekats nėra kvailats...ir tsraigėts aitsku ne...kvaili pūna tik zmonėts, kada ant jų vitsų taip galvoja...its tikrųjų tai ziauru yra galvoti taip ant gyvūnų, nets jie yra lapai protongi, pet ir zaitsmingi, todėl zmonėts mano, kad kvaili ir tada juots taip engia, kad kiti net praranda zaitsmingumą ir tada jau tikrai rodotsi kvaili, pet jie tokie nėra, jei leitsti jiemts gyventi taip, kaip reikia – kad zmonėts juots mylėtų, o ne tsitaip vitsada engtų, kad jie net taptų tokiats, kurie atrodo neprotingi...pet jei juts vitsuts patsodinti į narvą ir ten laikyti ilgiau, arpa deginti zolę vitsada tada, kada jūts gyventumėt joje, tada jūts atrodytumėt vititkai, vititkai vititkai kaip pamitsę...taip. jūts etsat lapai, lapai plogi zvėrelių adretsu ir tai niekada neputs jumts atleitsta jeigu nepatsitaitsyti netsutspėtsit...aha. Ir dvi galvots yra plogai, tai pūtų vititka peprotypė, nets tai pūtų paitsi kantcia, taip.
R. Skučaitė sako:
Mirti - žodis kraupus.
Bet jo reikia ir reikia...
...Tai ponia per kapus,
Nusipirkusi sraigę.
Arba:
Ponia, pirkite sraigę!
Ponia, pirkite sraigę!..
Man tos sraigės nereikia.
Bet aš ją nusipirksiu,
Tai sustojusį laiką
Tylumoj prisiminsiu,
Tai nuo karklo šakų
Plauks sidabro valtelės,
Tai purslų vainiku
Pasipuoš parabelis -
kadangi į eiles dėjęs, tai ir pavertinsiu neapsivėmęs, to jausmo šįsyk nebuvo, žmogus moka išreikšti, kai sutampa fazės veidas sinus akys kosinus. skaičiais 3+