Tu paimki mane už sparnų,
Tokį tyrą ir trapų žiedelį.
Ir nuneški mane tarp žvaigždžių,
Kur skausmo nei dulkės nerasi.
Aš į tolimą šaly nuskrisiu,
Kur paukštis kalbės lyg žmogus.
Kur gėlių aš laukais apsiklosiu,
Kai saulė jau leisis miegot.
Sapnuose aš vėl tapsiu vaiku,
Šokinėsiu ant vandens burbulų.
Ir aš supsiuos aukštai ir lengvai,
Tarp planetų draugijos ramios.