Sugriausiu tavo mirtį

Aš geriu tavo spengiančią tylą,
Nors kalbiesi kasryt su manim.
Per tiek laiko net kūnai suyra,
O aš vis dar žaviuosi tavim.

Vėtros daužos pro atvirą langą,
Mintys ieško minioj vėl tavęs…
Apsimesiu, kad ugnį įveikęs,
Tu ateisi tuoj pat pas mane.

Mes kalbėsim be žodžių … Nebyliai
Tu bučiuosi manąsias akis.
Smėlio šukėms tarp rankų pabirus - 
Uždarysime mirčiai duris.

Neišleisiu tavęs… Neišeiki.
Dar sekundę  pabūti -  meldžiu!
Tavo mirtį per naktį sugriausiu
Iki sielos gilių pamatų.