Kodėl aš šaltas vėlei?
Išvaikščiojau galaktiką tik įdomumo dėlei.
Kada atsiveria dilemos?
Kaip tau sunku be galo, vidurnaktį sutemus.
Pastangų be galo daug įdėjai,
Kartais galvoje vaikšto praeities šešėliai.
Kiek kartų man į petį atsirėmiai?
Laikas toks skaudus, neša mus į prąrają,
Atiduok gyvybę sąvają.
Tarp galaktikos, visatų, manęs liūdinčio niekas nebemato.
Visiems šypsais, liūdi, tai kaip reta,
Mintys tavo kažkur, ne šitoje visatoje.
Draugas iš dangaus tau ranka moja,
Kviečia pas save, tą akimirką tavo gyvenimas sustoje...