savo minčių labirinte apkamšau tave kandžių sukapotu apklotu
nieko nieko užmigsi mano mažasis akmenėli po kaklu
su tavim esam vienis
vienas linų pėdas
ir viena duonos riekė
atšipęs dvibriaunis peilis kramto ir kramto
trupina
seilėmis lipdau mažus rutuliukus
akys merkias nuo šviesos ir geismo
lygus vandens paviršius
arbatos puodelyje
tavyje mirkčioja žvaigžialapė elekros lemputė
purpteli mažas paukštelis
apkabink mane liesomis rankelėmis akmenėli kad jau sugrįžai
mes čia abu
tu ir aš
ir dar švyturys tolimoje jūroje
pasiliekam be laivų ir luotų
užkimusio vėjo apsupty