Tiesiog juokinga kaip norėjos verkt

tiesiog juokinga kaip norėjos verkt
paverkti tyliai 

bet mes pasijuokėm drauge
kol  niekur su tavim dar nenuėjom
gali pašokt iš vietos su visa kėde
suploti rankom lyg būtume susižadėję

iš kur tas džiaugsmas
juk tinklai tušti
mes nežvejojome ir jų neturime
dar nedainavome linksmų draugų būry
negrįžome namo per sniego pūgą

dar nesvaigino plūstantį karšta banga
kai visą kūną karštas vėjas atidaro
dar  nelašėjo geismas tartum žvakė tamsoje
tu neužsiplieskei ir nekas mūsų nebučiavo

gali pabėgt
kaip stirna miško tankmėje
tik aidas žingsnių
lesantis ramybę

tiesiog juokinga kaip norėjos verkt
paverkt ir grįžt į kasdienybę