Dulkių šluostymas

Metas nušluostyti dulkes.
Jau anksčiau reikėjo. Metas.
Daug sakančias. Apie. Smulkias.
Kam nors reikštų – laiko. Jame tas
matymo kampas, užmarštį reiškiąs,
o gal nekreipimą dėmesio į
aplinkybes nuo nesvarbumo blyškias,
įstrigusias kažkur šlamesy
menkniekių, laikas nušluostyti tas
fiksuotojas perimetrų, spindulių
šokėjas, atodūsiu atgal sviestas
ir vėl grįžusias iš kelionių nedidelių,
nušluostyti dulkes ir tada
pereiti prie lentynose
knygų ir tapti skriauda
iširusios nugarėlių rikiuotės.
Tokia sumaištis. Tokia atmintis ištinusi.
Valanda, sutikusi aukotis
tvarkai, tiesą sakant, kvailai vos,
panašiai į griebimąsi šiaudo
skęstančiojo, kai parūkiusiųjų laivas
pro šalį vėją gaudo ir šaudo.