Įskilimas

Tarp prekybos centrų ir šventyklų griuvėsių
Tarp rytinių aušrų ir saulėtekių vartų
Aš šešėlį taip vilkęs žeme nudėvėsiu
Ir sudilsiu kaip mėlynas mėnuo iš karto

Pelenais cigarečių į urną trupėsiu
Liks tik mėtinis gęstančio aukuro dūmas
Ištylėsiu metus taip kaip tylima dviese
Debesies melsvą plaustą per dangų atstūmęs

Ir prašysiu o Dieve jei šiandien palytų
Niekada neminėsiu daugiau Tavo vardo
Liks tik kontūrai miesto – juk viskas iš plytų
Kurias žaidžiantis vaikas po vieną išardo

Ir per naktį vėl surenka miestą kaip lego
Savo rankom smulkutėm kol baigias vaikystė 
Ir belieka tik jausmas kad viskas atlėgo
Ir vėl kontūrai mainos ir pradeda švisti

O galbūt ten vėl barbarai laukia už vartų
Kaip pirmi spinduliai mudu perveria ietys
Taip gyvenam ir mirštam gal tūkstančius kartų
Taip užgaunam ir klystam be teisės gailėtis

Tarp prekybos centrų ir šventyklų griuvėsių
Kapinių ir gimdyklų tarp Charibdės ir Scilės
Aš pro mėlyną stiklą į miestą žiūrėsiu
Tik ne langas o aš nuo vienatvės įskilęs