nenuvilki
švelnių mano lūkesčių
aš žinau
tau klausyti malonu
kad geriau
mano grumbančios rankos
negu šaltos
paklodės prie šono
patraukli tu
nors pagyvenusi
nusivylei visais
pavargai
nematau
bet tikriausiai pražilę
nudažytieji
tavo plaukai
tegu sudega
mudviejų rankose
tie laukinės
vienatvės nuodai
tegu blaškosi
rudenio vėtrose
chrizantemų
pravirkę žiedai