Išsaugau tarsi ilgesį tave,
Lyg paukštis gūžtą arba žvejas luotą,
Vėl nardai svaigiai svaigiai manyje,
Tokia grakšti, vėl žvaigždėm karūnuota.
Pasaulis šitas krūpčioja glėby,
Išaugau viltį be kaltės numirti,
Tu vakarą lyg atspindį glėbi,
Nuspalvini saulėlydžiais tu mirtį.
Išauga paukščiai nukirstus sparnus,
Vilioja eiti vis pirmyn, pirmyn — į tolį,
Man ta našta lyg ašara sprangi,
Kai vėjas už langų kvailai kvatoja.
Gyvenime, tu mano, aš tavy
Ir gluosnio sapnas ir išlietas vynas,
Man šaltos rasos, man keliai tavi,
Viduramžių klajojantis fakyras.
Užlūžta giesmės, perskeltas dangus,
Nekeik likimo, mano mielas drauge.
Mes ryto paukščiais esam svetimi,
O laukimu su tavimi suaugam.
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai.
Plačiau...
2020-03-16 11:18
Popsiniais kūrinėliais alsuoja eiliukas, pirmos strofos paskutinė eilutė aritmiška ... ir šiaip - įdėmiau skaitant toks neišbaigtumas jaučiasi :) 3-
2020-03-16 09:41
Vilioja eiti vis pirmyn, pirmyn — į tolį...
tik pagalvokime,
o kas toliau?
toliau - pavasaris, Velykos
ir gimtadienis
Nekeik likimo,
mano mielas drauge,
kol čia esi,-
visi - savi,
su tavimi suaugę...
Subjektyvumas visada rūstus - 3. Toks laikas, kupinas jautrumo...
2020-03-15 21:50
Gerai ir taikliai pasakyta.
2020-03-15 19:39
Šį kartą nelabai supratau
2020-03-15 19:16
praliejau vyną pakely
be kaltės numirsiu
mano paukščiai žvirbliai
nebelesa ką pamečiau
kur tu esi
2020-03-15 18:14
Pirmą posmą išmesčiau.
Pakeisčiau pavadinimą. Gal į pasaulis šitas .
mielas pakeisčiau
4 posmai šiandienai iškalbingi.
5-
2020-03-15 15:00
Gyvenime, tu mano, aš tavy
Ir gluosnio sapnas ir išlietas vynas,
Man šaltos rasos, man keliai tavi,
---------------------------------
Kol meilė - žydintis vijoklis pinas.
5
2020-03-15 14:29
„Tokia grakšti, vėl žvaigždėm karūnuota.“
sau pasikeičiu į:
„Tokia grakšti, žvaigždėm vėl karūnuota.“
dailu ir jausminga kaip visad