Galbūt

Rudens karamelinės spalvos -
Per tirpstantį mišką
Kas rudeniui lemta -
To žièmos ne visad pamiršta

Kai dangų suvarpo
Nuplikusių maumedžių šakos
Kur buvo saldu -
Ten netyčia per šaltį apakom

Apakom ir vėl atsigavom
Per sningantį dangišką pieną
Purus ir korėtas
Prieš stiklą ir žvangesį plieno

Prieš žodžio kandumą
Giliai viduje įrantytą
Gerumų gerumą
Atneš atbanguojantis rytas

Atneš ir prisegs lazdynų žiedynus
Kankorėžių rausvą saldumą
Nežinom - sudegsim Aušrinės lauže
Išsisklaidę į mėlyną debesio dūmą