Rašyk
Eilės (72715)
Fantastika (2185)
Esė (1498)
Proza (10267)
Vaikams (2486)
Slam (49)
English (1097)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 56 (6)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter




Gringo
Gringo
autoriaus id: 54591
 
Recenzijos
Recenzijų nėra...
Autorius įvykiuose nieko nepublikavo...
Rašytojų aprašymų nėra...
Faktai
Lankėsi: 2020-03-28 10:55
Rašykas nuo: 2019-10-25 13:33
Paliko komentarų: 77
Mėgstamiausiuose: 0
 
Dabar žinojau jos vardą ir dvejones. Ir tai, kad ji ne prieš pasimatyti.

Vis dėlto atsakymai į mano laiškus ateidavo gana vangiai. Priminiau mūsų pažadą susitikti kavos, parašiau, kad retsykiais pagalvoju apie ją, kad jau pradedu užmiršti jos veidą. Atsakymas ir vėl atėjo tik po kelių dienų. Žinoma, jai malonūs visi mano gražūs žodžiai, bet dabar ji daug važinėjanti ir gyvenanti kitame mieste. Galiausiai patikino, jog parašys, kai tik bus Vilniuje.

Viena vertus vengiau perspausti ilgais, pakiliais tekstais, o vis tik nenorėjau, kad toks sausas susirašinėjimas galiausiai išsikvėptų, kaip ne sykį jau buvę. Deja, šįkart nieko negalėjau pakeisti, ji ir toliau rašė itin glaustai, vis atsiprašydama, kad taip ilgai nerado laiko man atsakyti.

Praėjus maždaug mėnesiui nuo mūsų pažinties tyla užtruko ilgiau nei paprastai. Mintyse jau kurpiau tiesų ir atvirą klausimą, nors įtariau, kad šitaip tik priartinsiu nemalonią akimirką. Tačiau savaitei baigiantis ji vėl man parašė:

Labas, kaip tu? (šypsnys)
Daug reikalu, ne visuomet turiu laiko rašyti… Kitą trečiadienį važiuosiu į Vilnių. Busiu laisva nuo 18. Jeigu turėtum laiko, galėtume susitikti (garuojančios kavos ikonėlė)


Norėjau tuoj pat atsakyti, bet susilaikiau. Visa šita istorija man ėmė atrodyti kiek komiškai. Prisiminiau seną kvailą komediją, kurioje beviltiškas mergišius sutinka savęs vertą moterį, ir nuo tos akimirkos visos paikystės jam grįžta bumerangu.

Juokas juokais, tačiau visą dieną akyse man stovėjo gauto laiško eilutės. Tiesą sakant, aš jau seniai neturėjau tiek džiaugsmo perskaitęs vieną trumpą sakinį: „Man bus džiugu pamatyti tave“  - parašė ji pabaigoje.

Kitą dieną atrašiau, jog man patinka veiklios merginos. Labai gerai, kad ji praneša man prieš savaitę, kad trečiadienis daug geriau, nei kuri savaitgalio diena, mat išeiginėms busiu išvykęs, bet jau pirmadienį grįšiu, ir tuomet patikslinsiu dėl susitikimo.

„Labai tikiuosi, kad man pavyks suderinti laisvą vakarą“ - parašiau užbaigdamas.

Vos išsiuntęs laišką, dar kartą jį perskaičiau. Kažkodėl suėmė kvailas juokas. Na ir tauškalius, pagalvojau, na ir praskydai bičeli - juk žinai, kad viskas gausis, tai kam dar maivaisi, velniai tave rautų...

Tačiau atėjus pirmadieniui, aš jai neparašiau.


Žinutės
Žinutes rašyti gali tik prisijungę vartotojai.
Kriso Harė
O pristatymo poreikis, jau kelia abejonių pačiu kūriniu... Kažko jame nėra, arba kažko per daug... Na, suvelta, jei žmogus neranda. Nors kiekvienas mes tikimės ir "išmanaus" skaitytojo, tai jau:)
2020-03-20 14:04
 
Kriso Harė
Ačiū, Jūs visiškai teisūs. Mano eilutė nelogiška, nes kol žmogus dar gyvas, pro debesis nežiūri... Jūs tiesiog įsiskaitote į kūrinį, o nepasiduodami pirmam įspūdžiui. Tai labai vertinga, reikalinga...
2020-03-19 14:42
 
Atėja
Ačiū
2020-03-09 09:33
 
Ši dalis yra eksperimentinė, todėl čia matoma nedaug informacijos.

Matoma tik svetainės rėmėjams.. Plačiau...