Čia galite publikuoti savo mielą kūrinį

Gėla ir garbė
Du tos pačios mamos vaikai

Veidais į pragarą
Nugaromis į dangų
Per meilės pievas brendantys link nieko
Nedrįskit rudeniui kartoti
Kad nepalieka pėdsakų pėdų

Giliai kur debesų purumas neramus
Ir neskaičiuojami laidų kilometrai
Kažkas juk atsimins ir mus
Vardais arba jausmų barometrais

Kažkas klausysis pašnibždom
Kaip skruzdėlės kutena žemę
Žemėlapiais išsiskleidžia ruduo
Ir dangų debesys purena

Kaip dalgis laiką pakerta lėtai
Akimirkos lietaus lašais sudyla
Tai verkia rudenys kaltai
Į stingstančią žiemužės tylą