Irisinio pyrago kvapas

Irisinio pyrago kvapas

iširo siūlės
jau išaugto pilko palto
prisiminimai
joms išplyšus
prisilietus
išaižėjo
ar klausdama
kas kaltas
ar nekaltas
prisijaukinsiu
šaltą
baltą liūdesį
garsais šiauriniais
grojant
belapiams medžiams
vėju

laivams
į mano šonkaulius
sudužus
susupsiu tvarsčiais
lai
kraujuoja pasislėpę

o tu gali
skaityti man iš lūpų
surinkt mane dalim
pakeisti atsarginėmis

ir jei tavų akių
dugne
nusės
žalia išėjusi
aplink tamsa godos
ilgiausios naktys

riba
tokia plonytė
išretėjusi
ar pelenais geriau
ar virsti dulkėmis

tu pažiūrėk
abu mes
angelų mamoms
beviltiškai skolingi
už ką tik iškeptą
irisinio
pyrago kvapą
įterpk
savuos delnuos
kvadratinio centimetro
ramiai nušvitusį
mažytį
saulės spindulį
cinamonu apibarstyk
ir
eik
arbatos
gerti