mala menzūroj dieną
rankos nutysę debesys
beria šnekas iš rankovių
parbėgančius sakinius
naktis įsileidžia
nak
nak
tarpdury koja
*
daug kartų keitėsi pasaulis
ir ji keitėsi
tik jis vis taip pat
mirtinai vienodas
nuleidęs akis
virš stalo
prie kryžiaus
*
savo atvaizdo ji nemato
sudaužytam koridoriaus veidrody
mirkčioja pasirinkimai
šimtai akimirksnių
kažkur pro lubas
pro tarpdurį
vėjais
vė
ėjai
s
s
s
s
*
ji eina šalitgatvio briauna
nejunta kaip aptaško mašinos
balansuoja po skėčiu
kažkas gūžteli pečiais
kažkas pakelia nuo grindinio
laikraščio skiautę
su kažkieno
nekrologu
*
kai jie kalbasi
letargo altas
griežia ir griežia
gražus kaip niekad
arti kaip niekad
nutilk auksaburni
smičius dėkle
*
baltas šuo danguje
susirango po kojom
netrikdo tylos
maldų griaustiniais
ša
rang
ėj
ėj