nuosados

.

.

.














čia negalima ir ten negalima
ko vertas ieškojimas
atrodo kad esantys prieš
būna už nugaros kartais

sukant laikrodžius atgal
keičiasi antraštės
užsivėrę vėl atsiveria vartai
įėję į miestą
žengia žingsnį atgal
už sienos
sviedinys įlekia į patranką

visur tas pats
eidamas tiltu
matai ne upę bet dangų

tiek vilties
kad net neįtelpa užančiuos
juodieji pradeda ir laimi
baltieji atsako ir baigia

pribaigtuosius sumeta
į tvinstančią upę
į kurią kaip sakiau
nieks nežiūri

kur prasideda
ir baigias riba
augalai iš vagos
lipa ant kranto
putos ropščias į dalgį

kiek kartų girdėjau
atiduokit nuosėdas pavargėliams
nuosėdos niekada nepakyla
tik sudrumsčia vandenis