aš kamienas
nuo vėjo net štilio metu
besisukantis verpetu
pasaulio ašis
magnetiškai širdin
susmigę
tikėjimai
mano oda
pagaugais
*
pusė manęs lajoj
raudonomis rankomis
laiko pasaulio gandralizdį
pusė šaknyse
kvėpuojanti žemė
po paskutiniu medžiu
galva
į akmeninį kirvuką
*
tavo rankos
girios kirtimuose
gaudo kalbas
nepaveikias
it sumaltas popierius
krinta po raidę
s o
s
kad saugotume
vienas kitą
begaline meile
gimdančia totemus
po žalio pasaulio
eutanazijos
*
žvilgsniu kerta
vaikas mediniu kirvuku
žaisdamas apsižiūri
turįs milijardus rankų
jas atkartoja
kiekviena diena
bučiuodama vaiko delnus
kad išskaitytų juose
r y t o j
*
niekas dar neišeina
pieno takas ne mums išlietas
pasaulis šalia
miega ant balto kilimo
kaip šuo
išlakęs dangų
*
nėra ribos tarp medžio ir manęs
vanduo yra dangus
kai ešerys kuria okeaną
iš lajos vainikų ir medžio šaknų
dygstančių žemynais
perkąstas ešerio
plieninių žmogaus įkandžių
šis pasaulis
užgrūdinta šerdim
už mane pasirašo