galėčiau būti krintanti žvaigždė
išpildanti slapčiausią tavo norą
seniai pamirštą
turėti medinį arkliuką
pasibalnotum lyg žirgą
ir atjotum
į mano sapno sodą
kur ganosi žiogų ir boružių banda
įkoptume į žiedą raudoną
ir siūbuotume susiglaudę
sapnų nugarėlėm
kol nukris paskutinis žiedlapis
ir pradės siausti vasario pūgos