Dūmina stuboj, mes sėdžim dzviese,
Aš su prietelium, su pabažnu susiedu,
Bajinam, kap tvarti žūrkės dvėsia,
Kap atšųla po dzienos, nat giedu.
Bet cikiu, kad dar ateis man rytas,
Susgrūžysiu aš pakajų dūšoj,
Skūpos ašaros per veidų ritas,
An stubos apklotos laukia grūšos.
Ščyros mincys, žibina žvaigždukės,
Vėlumoj palydzu aš susiedų,
Ko jis per pusnynų šitep brukės,
Vėl an šalto akmenio aš sėdu.
Bindzina šuva per mano kiemų,
Aš paglostau šunio kailį rudų,
Oi kap dūšoj tuom sykiu apniemo,
Graudzinuos — ir kam man šito brudo.
Inslenku stubon, ty šitep dušnu,
Ir an pečiaus kacinukas murkia,
Rankos scyro lyg sudūrtos usnių,
Nesugraibo net rūgštaus agurko.
Oi, Dzievuli, duok cantukų lyčnų,
Atsisėdus pasimu rožancų,
Raptum atsilaidzia visos gyslos,
Kacinukas šaipos iš užancin.
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai.
Plačiau...
2019-12-15 08:26
Ale ir vėl sugrįžau.
Mislinu:
"Kiba nuskopijuoc, pasvogc, kad sau turėtau. Insideklamuotau in telefonų - paci klausytau ir kitam duotau".
2019-12-15 02:11
Tarmiškai pasakyta.
2019-12-14 11:05
Dzievulėliau, kap gražu. Dzeklamuoju paci sau - dūšion šviesos inteka.
2019-12-12 12:48
tas atvejis kai tarmėms bedingstant tarmiškumas ima viršų prieš meniškumą bet labiau už nei prieš
2019-12-12 09:24
Stuboj - šilta
2019-12-07 14:48
Sarmata. Sakau, man sarmata, kad raikia mokycis iš tavį savo prigimtos Gal tep ir todėl, kad du metus už gimtų kalbų atbuvau kecvirtan skyrun.
Acū.
2019-12-07 00:32
apie tarmes
natūralumas kalbėjimo
paverstas "menu"
a vėskou sopronti
2019-12-06 21:33
Liūdnas, bet toks spalvingas, kad perskaičius šypsotis norįs. 5
2019-12-06 20:06
taip, reiktų įgarsint gyvai. nors ir pakaicyt indomu :)
2019-12-06 13:06
Sakyč ka tuos gaminius igarsintum. Gyva dzukiška kalba. Dėl užrašima man kyl abejonių.
4
2019-12-06 12:50
Oi, Dzievuli, duok cantukų lyčnų,
Atsisėdus pasimu rožancų,
Raptum atsilaidzia visos gyslos,
-------------------------------
Iš dangaus skreitan gi mana krenta... 'o)
5