už perlus brangesnė moteris
Venera sukurta iš smiltelių
paslėpta kriauklėje
ima švytėti iš vidaus
aplieta perlamutriniu skysčiu
Trys fotografijos
kybantis migloje voras
Munko klyksmas tąnakt
sukėlęs ant kojų visą šeimyną
saulėlydis užjūry
prisiminimas
namai kurie palikti
kuriuos nežaibuoja
senokai dulka spintoje didelis tuščias lagaminas
sukrautos puodynės
šalia jų panaudoti teptukai
margaraštis slepia ir atveria
šokio judesį rankų prisilietimą
prie popieriaus kuriuo apsivelki
Trys magės (viena jų Agnija iš J. Ivanauskaitės „Agnijos magijos“)
išsinėrus iš vaiduokliško audeklo
Freken Bok išsigąstų
šios šypsenos podueurus skurdžios
ne benamių kurie pjausto kvapus
po turtingųjų langais laukiantys
grašių vaistams
nežinia tada ar einant su Agnija į būrėjos namus
nepakels už kojų apynuogės magės sutvertasis Hermis
nepakratys aukštielninkos kai būsi be apsauginių kelnyčių
viešas privatus ir slaptas
sukurtas vilioti mylėtis su begale moterų
jis įeis į tamsius namus su vynu ir dviem taurėmis
kai esi vienumoj įsisukus į rankšluostį
papasakos apie Laiko skylę
į kurią nugarma įtraukti į magišką trijų
moterų žaidimą sunaikinti antrininką
jis dingęs
palikęs sapniškumą
sudužusių butelių šukėse vonioje pokalbį
apie kurį verčiau neprasitarti
jį suvalgė Trys moterys
kaip Laikas prarijo paprastus žmones
o Chronomagas – Laiką
atbudęs pamatai sapną tysantį
taip nutįsta tikrovės burtų neatlaikę Dali laikrodžiai
į išmuštus kepsnius panėšėjantys