prigavimai

jis vedas ją norėdamas ką nors padaryti
ji eina su juo norėdama kad jai ką nors padarytų
iš pažiūros viens kitam abejingi
atitinka kaip kirvis kotą
ji guli po kojų jam
keista paskutinė eilutė tartų Gombrowicz

jis pasiūlo nueit pasivaikščioti
lupusi bulves nusiriša darbinę prijuostę

begėdiška iš pažiūros
ji paraitoja jo klešnę
laukia kol susijaudins bus malonu
ims geisti jos
jis nė nekrusteli

lioso dalelės pakilusios paskleidžia mėlynumą
pažyra jūros paviršiumi tviskesiais
kriauklėse vėjai sūkuriuodami
priglausti prie ausies ima ošti

pažadėjau pagauti jai dovanų
garsą griausmo perskeliantį daugiaaukščius
greičiau už žaibą apšvitinusį visą gyvenvietę


vakar pylė iš tūkstančio kibirų bet ne tiek kiek priverkta
tariau liaukis Dievo vardu įsakau
[keliskart]
ir nurimo

atsakyk ar išgirdo jis