Pomiecis

Pasrėdzyk, toj šliobukė, kur šėpoj kabinta
Dar nauja, dar nei rozo tu juoj nevilkėjai,
Ir tos kasos, gražu, kap jos dailiai supintos,
Pašokdzys gal tavi net slauniausi šokėjai.

Vakaruškose vėl, jau saniai nebuvai, nebeteko,
Ščyras rozas, gi Petras anųroz tep kvietė,
Tu, kap rožė daili ir toj blučkinė skepeta,
Apsisupk, gal bus vėsu, pagelna palietėj.

Cik pamislyk, nakcis tep trumpa, ciek to miego,
Vėjas cykiai šurana po kambarį, priemenį,
Tep vis ilgu, tep imasi vasara sopuliu
Ir išlieka vien čėsas, vėl  pomiecis  skiemeniu.

Vakarykštė dziena tep grūmoja in niekur,
Supas vėjo supynėse rankos pailsusios,
Gal pasilgai tu bruzdesio, likusio sniego,
Kap žiemoj sukos paukščiai antai — jos gi sniegenos.