siela delnuose

kai sutema klampi paliečia tavo veidą,
aš tavo kūną rankomis skaitau –
širdies plakimas man po delnu aidi,
jos dūžius savo atminty laikau.
     
kiekvienas dūžis – atminimo raštas,
nupintas iš tikrų jausmų vilnies,
kiekvienas tvinksnis – gurkšnis karštas
iš mums skirtos  gyvenimo taurės.

aš tyliai priglundu prie tavo kūno,
jo globoje suvirpu nuo minties –
jei tu šalia, lai dangūs griūva –
aš nebijau šaltosios nebūties...

suspaudžiu delnuose aš tavo ranką,
jos šiluma nueina lig širdies –
miegok ramiai... aš tavo sapną saugau
ir nieko neprašau daugiau lemties.
                    --------------                                       
kai tavo veidą rausvina aušros glamonė,
aš tavo sielą delnuose laikau

ji susirango lyg kačiukas mielas –
– aš savo būstą suradau...