Atgaila

Užtemo. Romantikos gniaužtuos kankinasi kaltės kasdienės
Ir veržias pro nesamas sienas poezijos rūmo etiuduos...
Jau baigiasi žodžių limitai skirti  tavo žemiškai daliai,
Bet lenda iš plyšių  ir knygų padžiūvusios frazės pavienės,
Tvirtai įsikibusios žodžių, apsaugotų laiko kiaukuto.
Ir tu nežinai, ar jos gulas į patalą baltą sušalus,
Ar bėga tik tam, kad pažeistų per prievartą brukamą ribą.
Belieka  atverti portalą į temstančius puslapius knygos.
O gal laikas būtų atleisti kaltes šitaip kenčiantiems žodžiams.....