...

Kalbi – o lyg dainuoji a capella.
Įtraukiu tai į tavo bylą.
Joje, kai užsimerkiu, laikui miela.
Kai atsimerkiu – lietūs pila.
Žuvėdros, kirai okupavo molą.
Neteks nueiti iki galo, gaila.
Atmintyje per daug prapuola,
kuriu tau ypatingą failą.
Kuriu tarp horizontų salą,
rytuos ant kranto – saulei sveikint vilą,
į ją gali ištremt vasalą,
mane, ten saulėj smėliai svyla,
kalbi, girdžiu lyg gerčiau sulą,
dar gaunu troškulio į skolą,
voratinkliai ryšiams gamina siūlą,
o staliai teisiamajam suolą.