Yra pasaulis nuostabus
ir jo neranda niekas
nors lietuje dainuoja Alex Turner
ir mistiškas rūkas
savy panardino stačiokiškus
žirmūnų garažus ir krepšinio aikšteles,
neapsimeskim, kad čia bruklinas ir pienas katinėliui
po dusinančia alyva ne sovietinis palikimas
čia, ozono lietaus ir CO2 rūke,
elegantiškai kybojo rūgštus obuoliukas
tai įsimylėjimo gniutulėlis,
o iš arčiau viso labo
išvirkščias žaizdotas ėriukas,
ir jo asmenininės sužeistos
raumenų ląstelės
priešais didingą dangoraižį stovėjo
kultūringas jaunuolis, prisiskaitęs
meistro ir margaritos ir aperoliu rankoje,
bet jis buvo tragiško likimo jaunuolis,
nes norėjo įsimylėti kaip romantikas,
bet pasirodo negalėjo pakęsti gamtos
ir joje esančių uodų
nepykit, bet mes išprievartavom meilę
ji dabar guli kažkur ant žvyrkelio sodžiuje
su dramatiškai pakeltu sijonėliu ir laukia
teroristinio išpuolio, bet atėjo tik katinėlis
ir dulkėse dusino alyva
Dulkėse dusino alyva ir muzika
sakė, kad meilę mes išsigalvojom kaip ir
dangoraižių miestą, juk pasaulis nuostabus
tik jo neranda niekas net įsimylėjęs ir XXI a. poetas