Pastabėlė

Pastabėlė

 

Šiandien ryte mano bičiulis pasakė pastabą. Ką jutau girdėdamas? Norą pasiteisinti. Norą įrodyti, kad jis klysta. Norą įrodyti, kad neturiu problemų. Norą pabėgti. Norą išvengti. Norą nusikratyti išgirstus žodžius.

- Mano žmona, matė kaip bendrauji su sūnumi. – Pradėjo bičiulis. – Ji sako, kad esi geras žmogus. Kad tau reikia susirasti jauną žmoną, kuri tau pagimdys vaikų. Bet gerai... kad sūnus gyvena su kita šeima, nes ten, jis gauna besąlygišką meilę. Ji sako, kad tu myli savo sūnų, ir jauti didelę atsakomybę už jį, todėl stipriai varžai, kontroliuoji. Jis jaučiasi išsigandęs.

- Kodėl tavo žmona mano, kad jam gyventi su kita šeima - gerai? – Paklausiau.

- Yra du dalykai. 1 – ten jis jaučiasi laisviau. 2 – Jis mato šeimyninius santykius. Nes jis auga ir nematydamas pavyzdžio negalės būti pilnaverčiu vyru savo žmonai, nes niekada nematė, kaip turi bendrauti vyras su žmona.

- Ačiū. – Padėkojau ir atsisėdau į atokų kampą apmąstyti išgirstus žodžius.

- Suprantu, kad nemalonu išgirsti... bet tokia tiesa.

- Ačiū. Sutinku.

- Bet nereikėtų prarasti santykių su sūnumi, nes nauja šeima vis tiek negali pakeisti tėvo. – Pridūrė bičiulis. – Linkiu, kad Kūrėjau tau padėtų sukurti šeimą, rasti puikią, mielą, gero charakterio žmoną.

- Supratau. Ačiū.

- Nenusimink.

- Toks musų likimas, ką padarysi. Ačiū už pastabą. – Atsakiau. Apmąsčiau tai ką išgirdo ausys. Nežinau, ką su šia informacija daryti. Suprantu, kad šią akimirką, mano ir sūnaus gyvenimas neįprastas. Iš kitos pusės daugelio žmonių likimai neįprasti, tad nesu vienintelis toks. Norėjau, pabėgti nuo savianalizės, bet tai prieštarauja mano įsitikinimams. Prisiverčiau sustoti ir pažiūrėti savo likimui į akis. Aš pasiruošęs pokyčiams. Aš pasiruošęs dirbti ir ištaisyti savo charakterį. Aš pasiruošęs prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą.