Manyje verks pavasario lietūs ir gildys laukimas,
Baltas sapnas nakty tarsi debesiu sielą užklos,
Nežinau gi iš kur šitas skausmas ir nerimas imas,
Nepasakė man niekas ir niekas jau to nežinos.
Išsapnuok jaukią pūgą žiedų, kai pavasaris šaukia,
Kai klajos po laukus šiltas vėjas su savo svita,
Lyg mergaitė basa jis nubėgs takeliu į palaukę,
Liesis skambesiu žemė svetingai ir dosniai visa.
Baltas sapnas nakty deda galvą ant priegalvio minkšto,
Lyg vaikystėj kadais tu laukimą į saują renki,
Alsioje tyloje kažką tokio vingraus mezga pirštai,
Tik migla naktyje ir tiršta ir be galo sunki.
Suskaičiuok aveles švelniakailes, juslias ir laimingas,
Jos ateis pas tave, kai už lango svajingai lašnos,
Ir siūruos pakely išsigandusios, vienišos smilgos,
O pavargęs šuva šalia vartų balsingai sulos.
Tvarkingai surašyta idilė. Kaip siuvinėtas paveikslėlis.
Tik man skamba prieš keletą metų išgirsti žodžiai:,,lietus tavyje, lietus manyje <...>lietus vaivorykštėje". Kito autoriaus žodžiai.
4