Balandžio dvidešimt aštuntoji

Karščiausia pavasario saulė tapo
Liuteronų kapinių liūdesį ir skurdą
Kur tu nudaužęs lauko akmens antkapį
Kur tu nulupęs varinius bronzinius
Vėliau metalinius paminklų užrašus kryžius
Kur jūs nykstančio miesto evangelikai liuteronai
Netikras kunigas atvertęs galvą
Akimis danguje žvejojantis Dievą
Kaip ežero žuvį
***
Žvejojam malonumui
Šypsos pakrantės vyrai
Paleidę ešeriuką į ežero debesis
Kaip danguj taip ir žemėj
***
Čia gatvelės užsibaigia lieptais
Čia šimtamečių gluosnių alėja brenda  kūlgrindon
Medinės šviežiai dažytos valtys porom iriasi
Pasitikti vyšnių obelų žydėjimo kitapus ežero
Meldų stagarai taškuoja žalumą
Sodrią Kalniuko pievą  taško  aukso pienėm
Virš lobių ieškotojų požemių
***
Žvyro keliuku tipena močiutė
Su vaikštyne su laistytuvu
Atsiremia į išvagotą kamieną
Čia gluosnių alėją pratęsiu alyvomis
Čia pavasarį kvepės Kalniukas
Šypsos šakotom  veido raukšlelėm
Tiesdama laistytuvą link trijų alyvų sodinukų