šventa Patricija užsimuturiavus žalią švarką užsimaukšlinus žalią skrybėlę kurioje visi kiškiai jau seniai pastipo iš bado senės irgi regiu tu skaitai Filipą K. ir jo Dicką aš klausausi Selenos Gomez ant repepepepepeat mūsų protai priešingose svarstyklių (pakabintų ant išpudruotų normalių nosių) pusių paklausyk Patricija mes mirštam kiekvienoj nušiurusioj išuostytų plaukų sruogoj kiekvienoj stiklinėj vandens kurios paskirtis užgerti vaistus pamerkti protezus tiesiog atsigaivinti mes mirštam kaskart kai atmerkiam akis milimetrais nuo adatos mirštam atminties šunkeliuose mes žūstam talžomi propagandos vejo rimbais dvesiam mes dvesiam kas dieną po lygiai rytuose aš o tu vakarais
kažkaip neatitinka linksniai:kurioje visi kiškiai jau seniai pastipo iš bado senės(gal: senes?) irgi regiu. Gyvenimas ne toks - žiaurus,jei mes gyvensim ne žiauriai, ar ne?
jau įvyko - vakarykštės dienos - štai!, saulė kaip išautas sviedinys, tuojaus, šią dieną švitins, dabar rytuose virš horizonto, pažvelk, dar galima žvelkti akimi neapginkluota tamsintais akiniais :)
"mes dvesiam kas dieną po lygiai
rytuose aš o tu
vakarais"
kas čia per statistika?
žinok, kai saulė-žvaigždė, na tas dangaus kūnas, tavo slenge kalbant, PADVĖS, tai Žemė, dangaus - niu gi kosmoso kūnas, su visais rytais ir vakarais, šiaure ir pietumis BUS NUSTIPUSI,
ko liūdi, Wride, kai tam nėra jokio pagrindo, ar čia ne tu liūdi, tik tavo ego taip liūdi, savo išgalvotą statistiką skelbdamas;
sakyk, ar rytuose supuvo tiek pat lapų kiek vakaruose (kritusių nuo medžio) :)