ar ne laikas stabdyti luiză šarlotę kuriai negana dvigubo balso ir kuri visada balsuoja kaip nematoma po to kai buvo sussekti ir nurodyti visi jos klonai kuriais ji irgi balsuodavo susumavus kkartais net keturiais ar penkiais balsais
Oi, durniuk, sielos ubagėli, aš tą eilėraštį rašiau prieš du mėnesius, prieš save žinau, kad nieko neplaginau, net neskaičiau tavo, nesusireikšmink.
O pvz. kaip tada Jono Strielkūno rašytas:
"Priglust prie žemės ir prie meilės,
Nuskriet erdvėn, nugrimzt dugnan – –"
Ir dar, ir dar pavyzdžių rasčiau. Čia amžini archetipai, kaip Putino "Viršūnės ir gelmės"
Ką, visa liet. klasika nusirašo iš tavęs?
Nebekliedėk. :DDD
Grįžau po saulėtojo savaitgalio ir pamačiau tiek paranojiškų komentarų. DurnaAdomi, tu man tuščia vieta, nieko neskaitau, nesiskolinu ir kalbos iš piršto laužtos.
"poetas nr 3
4 bet tik kad V.M. jau miręs. amžinaatilsį. tikrai supyktų." - kas tas V. M. ir ko jis turėtų supykt.
Žodžiu, rašot pievas, nepagrindžiat nieko. : )))
"Bet rodosi tik to reikėjo
Neįgyvendinamo man (Pakilt dangun nugrimzt dugnan)" - o kai nesirodo, o matai, tai viską jau matei, ir nori kažko nematyto? "Bet toks svaigus gyvybės gylis
Man vėl ne tas man vėl ne tas" ---- (o gal jis negul nebesiblaško, tegum ramiai (pa)žiūri į viską, ir pamato žiūrėdamas, kas eina čia ir dabar pro jį, nei dangun nei dugnan nepuldinėdamas vis paieškose angelų ar ko nors ale naujo, tada bent nebepasikartos tas "jau per vėlu" : "Nepamačiau ten nieko naujo
Arkangelų nei angelų
Tiktai sugriebęs žemės saują
Jau per vėlu jau per vėlu",- bent tiek bus naujo, kai paskutinį kartą delnas jo, sugriebs žemės saują, jei nepuldinės paieškose naujo, o paprasčiausiai ramiai žiūrės į viską čia ir dabar, nieko nesiekdamas ir neatmesdamas :)